pareiti

pareĩti intr. 1. H, R einant sugrįžti: Pareinù namo, gi žiūriu – nieko nebėr Pg. Iš Tilžės, iš Karaliaučiaus pareinù KBI45. Vyrai jau pietų pareina J.Jabl. Jau trečia diena kaip nebepareina rš. Parein jauteliai būbaudami KlvD6. Aš benoriu namolei pareiti J. Sutikom seselę pareĩnančią Lzd. Laukė duktės pareinant LB158. O aš parėjaũ pas savo močiutę JD558. O kaip parėjaũ rugelius grėbus, siuntė anyta jautelių ginti JD814. Kelias dienas parėjai atostogų? J.Jabl. Gintautas parėjo persivilktų Vaižg. Parẽj[o] neparẽj[o] (tik parėjęs) ir už darbo griebė̃s Lp. Iš kur parė̃jot? Vl. Buvau parėjęs, bet paskui vėl išėjau J.Jabl. Kur taip ilgai užtrukai, namučių neparėjus JD721. Parėjęs šokęs laukužį arė KlvD295. Baudžiauninkas parė̃jęs galop stramūžija gaspadinę J. Į lauką ėjau – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai J.Jabl. Ei barė barė mane motinėlė ilgai neparėjus J.Jabl. Nieko jai nedarykit, iki aš pats pareisiu Plv. Ar greit pareisì namo? Ds. Ar pareisi kada, kai ežys su mielėm? Sln. Pareĩs tėtukas priešpiečių Nm. Toli mano tėviškelė, negaliu pareiti KlpD11. Parent žmonėms ing namus savo Mž492. ^ Veršiu išėjo, jaučiu parėjo J.Jabl. Ejau nenorėdamas, parejau šokinėdamas LTR(Šll). Mainai verkdami pareĩta (numaino) Šts. Neduos Dievas nueidamas, duos pareĩdamas Rm. | refl.: Jis parsiėjęs iš karčemėlės, jis mane barė ir šalin varė JD1229. Parseĩ (eik) nuo pečiaus – susdeginsi! Dsn. 2. parvykti, parvažiuoti: Parẽjo tryleka metų subuvęs Amerikoj Plng. Po vienerių metų parėjo pirmasis sūnus I.Simon. Po penkių metų parẽjo Vžns. | prk.: O kad rogiakelį padarytų, tai mūs medžiai lengviau namo pareĩtų Gs. 3. atvykti, atvažiuoti: Dėdė savo visą turtą pragėrė, veizėk, ant senatvės ims ir pareĩs (ateis gyventi) dar pas mumis Vkš. Ant pagalbos pareiti ledų dėlei nebuvo galima Kel1881,34. Ar iš tolo parėjai čia gyventi? J.Jabl.

pareitinaĩ adv.: Jis pardavė ūkį pareitinaĩ NdŽ. ║ prk. gimti: O kaip jam dar vaikų parėjo, ponu jau laikė jis save I.Simon. Ne čėsu an svieto parė̃[jo] (netikęs) Gs. Per greitai parė̃jęs kūdikis (pavainikis) KI473.

4. atslinkti, artėti, priartėti: Perkūnas pareĩta iš pietų griaudamas – būs šiltas, geras metas Šts. Pareĩta lytaus – juodi visi pašaliai Plng. Šalta žiema šalin eina, jau pavasaris pareĩna Nm. Bet jau dabar ir žiema parejo S.Dauk. Minija teka tingiai ir liūdnai nujausdama pareinančią žiemą I.Simon. Nesijuokit, vyreliai, pareĩs ir jums tos dienelės Skr. Dabar laikas parė[jo] su tom kiaulėm Gs. Pareis toki čėsai Žem. Rakas mano pareit R118. Pareĩta tie daržai: vienas darbas po kito eita viršuo Dov. Mislijau, kad man galas pareis Ašb. ^ Kaip pareis laikas, bus ir vaikas LTR(Jnš). ║ parlėkti, parskristi: Čia bitės jau su raudonomis, jau su geltonomis ir baltomis kojomis pareit taip, kaip yra buvęs žiedas, nu kurio tas dulkes parneš S.Dauk. Jei būs pareĩtančios bitys, pareis pačios Dr. ║ atvažiuoti (susisiekimo priemonei): Kada pareĩna autobusas? Rdm. ║ atitekėti, atbėgti: Vilkė (upė) pareĩna nū Kamščių Pgg. Šaltuona, kas ją žino, pareĩna ji gal nuo Kauno Jrb. ║ priartėti skirtam laikui, terminui: Parejo berneliu in vainelę joti (d.) Kb. Pareis mokestis mokėti, o kapeikos neturu Skdv. 5. [i]kilti (iš ko): Jis pareĩna iš Žūkų giminės Drsk. Vilkauja upė buvo, nuo jos parėjo vardas Vilkaviškis Vlkv. Parėjo tas sprendimas iš to Vd. | Jei pareĩs iš šnekos, aš ir pasakysiu Gs. Man neparė̃jo į šneką, tai ir nepaklausiau Ss. 6. apsiimti tarnauti: Pareik pas mane į vaikius Dr. Rasit pas mane pareitumėte už berną? rš. 7. tilpti: Kiek pareĩna rugių maišan? Mlt. Į maišą du pūrai avižų nepareĩna Šl. Šitam maiše daug grūdų pareĩna Svn. Nepareĩna aruodan grūdai Ds. Šitan vežiman pareĩna pusantros kapos rugių Ds. Į tą geldą pareĩna kokie trys viedrai Pc. Kešenės didelės, daug pareĩna Ėr. Ar visi maišai parėjo vežiman? Sb. Pienas kaip tik puodynėlėn parė̃jo Dl. Šiemet linai į vieną marką neparė̃jo An. Rugiai miežiai užderėjo, kluonan svirnan neparėjo LTR(Slk). Pareĩs visi javai klėty Brž. Obuoliai šiemet ant užlų nepareĩs Trgn. Tavo ranka į tokią pirštinaitę nepareĩs Pn. Pasistumk, visi pareĩsma ažu stalo Ds. Ar pareĩs skietan audeklas? Slm. Maža stuba, kur tau tiek žmonių pareĩs! Brt. Pareista visi namuos – kam muštis! Km. Ką gi pykstatės, ar jau gryčioj nepareinat? Ant. | prk.: Kaip mokytojai pareĩna (žino, moka) tiek daug? Pn. ^ Nedėk jo kišenėn, ir maišan nepareis TŽIV514. Jei į peklą nepareis, vis tiek į dangų suleis LTR(Jnš). ║ prk. sutikti, sugyventi: Nepareĩna su gyventojais Ut. Ką jūs nepareinat, aš tuoj paimsiu rykštę Ut. 8. susinaudoti, susieikvoti: Kiek turėjau drobės išsiaudus, tai visa ir parẽjo marškiniam Ds. Pareĩna sau, daug nėra Pl. Iš kur čia, kūmutėle, sudėsim tą sviestą, patiem pareĩna – tiek šeimynos Jnšk. Augančiam pareita du kilu duonos dieno[je] Šts. Anam visas milas parejo – maniau, kad liks ir man švarkas Plt. Visi pinigai jam vienam parejo Plt. 9. sklindant pasiekti: Garsas parėjo iki manęs J.Jabl. Parejo žodis, kad miręs vyras Šts. Iš Rymo pareit žinia, kad popiežiaus paskiausioji adynėlė jau visiškai netoli beesanti LC1877 (bandomasis numeris). 10. nusmegti: Langai žemėn jau parėję, išsikreipę durys rš. | prk.: Suvaikėjęs, in mažų dienas parė̃jęs Grl. 11. impers. reikėti, prisieiti: Argi jau pareĩs prie daktaro kreiptis? NdŽ. Pareĩs i mums veselė kelti Skdv. Kam pareĩna važiuot? Lp. | refl.: Mūsų prabočiams nuolat parsieidavo kovoti už savo žemę prš. Pareitisi mumus visiemus rūpinties BPII88. 12. atsidurti, pakliūti: Parė̃jo į bėdą, o kas kaltas? Gs. Aš į didelius vargus parėjaũ, įpuoliau KII21. Jis į skolą parė̃jęs KI521. Taip ir parėjai ant prapuolimo kelio I.Simon. Kad aš ir į cuktūžę pareisiu ... [, bet mušiu] I.Simon. Po kieno valdžia pareĩti KBI43. ║ patekti: Ir Brinkių ūkis parėjo į Gaičiaus rankas I.Simon. 13. būti atsiunčiamam, atsiųstam: Man grometa atėjo, parė̃jo KII377. Laiškas parė̃jo Srd. Pas mus net keli laikraščiai pareĩna Gs. „Tilžės Keleivis“ pareit kas nedėlę prš. Dideli tau pinigai tuoj pareĩs Ss. Kai žvirblis į lango stiklą atsimuša, tai pareis kokia naujiena LTR(Lš). 14. užaugti: Palauk, kai jis pareĩs į vyrus, tai tau vis tiek nedovanos Gs. Palauk, nekirsk, tegul pareĩna nors į pagalį Ss. ║ sukakti: Kai pareĩsi į septyniolika aštuoniolika metų, galėsi vaikščiot į vakarėlius Skr. 15. tapti, išvirsti: Vaikai visai į nėkus parejo Ll. Žmogus ligoj ant niekus pareĩna Pg. Koki gėda taip ant nieko pareiti prš. Ant naudos pareit R337. Šis paaukštinimas ir visiems jo broliams ant gero parėjo brš. 16. žr. įeiti 16. | prk.: Į garbę rūtos parėjo LTR(Plv). Ir kopūstai šiandien parė̃jo į garbę Alk. 17. atrodyti: Kaip tau geriau pareĩs, teip tu ir padaryk Skr. 18. atsitikti, išeiti: Taip nebus, ant to nepareis R229. Vis tiek ant to pačio pareĩs Srj. Man teip sakė ir teip parė̃jo Pgg. Tai kaip žmogui pareina, katras save aukština! BsPIV6 Aš tau sakiau, kad tu teisybės niekam nesakytum, matai, kaip tau parėjo BsMtI151. Sakyk, kap tau ten parẽjo? Lš. ║ pasitaikyti: An svieto gyvenant visaip pareĩna Klvr. Ką matėm, tai matėm, daugiau nepareĩs matyt Sdr. 19. pasisekti, pavykti: Jiems su žeme dabar gerai pareĩs Žlp. 20. priklausyti, priderėti: Po kiek jam ant dienos parė̃jo? Gž. Mums malkų vežimas (už malkų vežimą) pareĩna penki šimtai Lkv. Tai kiek čia dabar man pinigų pareĩna už tuos kviečius? Ss. Man dar penki centai pareĩna Al.

pareĩnančiai adv. K; R160. pareitinaĩ adv. K; R164. | refl. BPI13: Parsieit padonims klausyti vyriausybės CI769. Tie piningai man pareĩtis KII378. Man pareĩtis duoti, o tau imti K. Ne, gaidaũ, nesiūlyk joms, kas joms nepareĩtis K.Donel. Nėsa čionai iš tiesų pareitis sakyti – juo veikiaus, juo geriaus prš. Kaip pareitis (pagal nuopelnus) N.

21. būti priklausomam (nuo ko): Nuo to pareĩna jūsų likimas NdŽ. Veršio sveikata pareina nuo karvės sveikatos rš. Pasigailėti ir dovanoti nuo teismo nepareina rš. Nuo jo pareidavo, kiek kuriam padegėliui miško duoti A.Vien. Šis sakinys pareĩna nuo kito J.Jabl. Brangumas pareĩna ant sviesto [rūšies] Trg. | Tuomet, kai suaugsi, nuo nieko nebepareisi J.Jabl. ^ Kad ant didumo pareĩtų, karvė kiškį pagautų J.Jabl.

pareĩnamai adv.; rš.

22. tikti, pritikti: Miežiai pareina sėti po žieminių javų rš. Taip elgtis nepareina J.Jabl. Nepareina gi tep! Sn. | refl.: Elkimės, kaip mums pareitis MŽ. Mums pareitis klausyti BPII83. ^ Ant drūtos šakos pareitisi drūtas vagis B. ║ praversti: Ačiū! Labai jau pareis Žem. 23. Alk kainuoti, kaštuoti: Kiek tau tas kostiumas parẽjo? Kv. Su visu pareĩna lig dviejų šimtų rublių Skdv. Jai dvidešimt keturi šimtai pareĩna tas šienas Jrb. 24. būti (pagal giminystės ryšius): Jis pareina man giminietis BŽ117. Aš nepareinù jom teta Lp.

◊ į akìs pareĩti (kam) pasirodyti (kieno) akivaizdoje: Jis vengia man į akìs pareĩti KI55.

į gálvą pareĩti kilti minčiai: Vilkui parėjo į galvą, kad liūtas nestiprus J.Jabl. Man nė į galvą nepareitų taip kalbėti J.Balč. Ma[n] apie tai visai neparė̃[jo] in gálvą Prn.

į kẽlią (kẽlį, kójas) pareĩti nusidėti, užkliūti (kam): Aš tau niekad į kẽlią neparėjaũ, ko tu mušiesi? Alk. Jis man į kẽlį parė̃jo KII363. Apie mano Vilių nesirūpink – jis niekam nepareina į kojas I.Simon.

į metùs pareĩti suaugti: Jau parėjau į metus – jau turite žentą imtie LTI17. Kai parėjo į metus, ir įgijo sau ragus LTR(Snt).

į prõtą (prie prõto) pareĩti suprotėti: Vyriausias sūnus suaugo, parėjo į protą V.Kudir. Kada išeis už vyro, savaime prie proto pareis I.Simon.

į véidą pareĩti pasitaisyti, pariebėti: Dabar ir išsimiega, ir pavalgo, o da į veidą nepareina, da sudžiūvus Gs.

kíek [tìk] pareĩna smarkiai (mušti): Duoda vagiui, kíek pareĩna Pn. Prilupę kiek tik parejo, veselnykai sviedė Joną lovon ir vėl ėmė šokt BsPII245.

namõ pareĩti mirti: Nedagalinėj[o] nedagalinėj[o] ir parẽj[o] namo Vrnv.

\ eiti; anteiti; apeiti; ateiti; daeiti; įeiti; išeiti; paišeiti; nueiti; panueiti; paeiti; padeiti; pareiti; papareiti; pereiti; pieeiti; praeiti; prieiti; razeiti; parazeiti; sueiti; pasueiti; užeiti